Kalbėsiu
apie moteris,-
Jau
greitai Kovo 8,
Kurios yra
namų dvasia -
Iš baltų
miltų
Kepa duoną
Ir atveža
į mugę
Net ir
savo šypseną.
Kalbėsiu
apie šeimininkę,
Kuri
slegia sūrį,
Pabarsto
kmynais
Ir
kvapniuoju čiobreliu;
Jisai
saldus, kaip bučinys,
Ištirpsta
burnoje.
Kalbėsiu
apie moterį,
Kuri savo
darbais
Šventę
sukūrė -
Nudažė
lauko akmenis,
O dabar
jie turi
Mūsų
kaimo vaizdus.
Kalbėsiu
apie moterį,
Kuri
laukia Velykų,
Papuošusi
kiaušinį
Švelnaus
lino siūlais -
Toks
amžinai kabos
Virš mūsų
stalo
Ir primins
mums linų akis.
Kalbėsiu
apie moteris,
Kurios
dainavo,
Savo
žodžius...
Jūs –
moterys,
Gražiausios
iš visų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą