Laimės ruduo

Niekada laimės

Nemačiau taip iš arti,

Maniau, seniai pradingo,

Bet atsistojau ant kalvos,

Iš kur gimtinė matosi

Ir saulė daug arčiau -

Tik virš galvos...

Oi, vieversėlis virva!

Kada vėjas atgynė

Baltą debesėlį,

Rankas pakėliau

Ir nusileido ant pečių

Miglos vualis.

Aš nuotaka šilų,

Rausvais arimais ateinu

Ir keliu rugį,

Sėju vasarojų,

Linus nuroviau...

Ruduo, ruduo -

Jau žemė mane šaukia,

Aš iš jos gimiau.

Suvalgiau savo duoną?