Kovo 11

Tėvynė – tu visada mama,

Visiems sava ir mylima;

Iš jos gelmių ir gyvenu,

Kalbos versmes semiu.

Tėvynė – nepakeičiama,

Ji dainose ir svajose;

Senolių išmintis

Net smėlio kalnuose,

Apaugusi žole vešlia,

Beržų baltų tvora...

Tėvynė – ąžuolo vainikas

Per Jonines, visas šventes,

Gyvenimo tąsa

Ir mūsų vaikų akyse.

Tėvynė – duona šventa

Ir bendras stalas

Visų širdyse,

Iš tolimų kraštų

Sugrįžta mintys pas tave.

Tėvyne, klaupiuosi prieš tave.