Knygnešiai

Stelmužės ąžuolas toks senas,

Kad atmena kelias kartas,

O auga Zarasų krašte,

Kur ežerai ir saulė

Paskęsta net jų delnuose.

Iš jų upeliai dar srovena

Ir visas šalis,

Nuneša vandenis,

Kur Prūsija nuo seno

Mums tapo knygnešių karta.

Nuo vieno krašto iki kito

Kalbėjo kaimo žmonės

Tik sava kalba,

Mokėjo ir daugiau -

Ne paukštis,

Kuris temoka tik savo giesmes.

Jei praradai gimtinę,

Būk nors paukštis,

Kad tavo vaikas

Visada žinotų -

Esi iš Lietuvos.