Ant sniego ašara karšta
Seniai jau nusirito
Ir virto baltu taškeliu;
Jau ne skaidri, kaip buvo -
Veidrodis ar stiklas,
Kur mylimojo atspindys.
Pavasarį atšilo ledas,
Ašara ir į upelį virto,-
Taip teka - jų daugėja,
Girdo sielą atmintis,
Kad buvo daug daugiau
Į ledą jų pavirtusių,
Dabar lietus per veidą
Teškia, ritasi karšta ugnis...
Ruduo ant lapų geltonai nušvito,
O mes abu seni...
Kaip išgyventi žiemos speigą,
Kada jau ledas ir širdy?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą