Po vieną siūlą
Telpa adatos skylutėje,
Taip veria, neria
Jį skubri ranka,-
Tai pagalvėlė,
Tai graži rankinė,
Tai tarsi motinos skara...
Iš tų kraštų
Ir esame užgimusios,
Kur tėvų raštais
Žemė išausta;
Tai plūgo vagos -
Tiesios, ne auksinės,
O moline dažytos,
Kai kur tik juodžemio gysla.
Kitur vis pėdos,
Taku išraitytos,
Nebūna niekad tiesios,-
Tokia žmogaus dalia,
Kad per gyvenimą
Jau viską išbandytum,
Bet liks ir siūlas,
Ir adata kitam...
Su Meile, Evelina, Tau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą