Kai rytas ritasi
Iš dar šiltų vystyklų,
Kažkas pabeldžia į duris:
-Tik tuk, tik tuk...
Ir taip kas dieną
Prie senos sodybos
Nulekia mintys.
Stok, sustok
Dar minutėlei, vaike,
Daug tau nepasakiau
Iš savo pasakos,
Kol kas nebaigiamos...
Kai diena prausiasi
Į ežerėlį įsibridusi,
Lūpas sukepusias
Tavo šviesa tepu -
Ten motinos skarelė,-
Kaip išbalinti arimai,-
Tu nematei dar jų...
Kai vakaro dangus
Toks mėlynas - kaip akys,
Net prisimerkusi žiūriu,-
Saulutė nusileisdama apakino:
-Tik tuk, tik tuk...
Savo širdį girdžiu.
Žiūrėkime į dangų
Jau dabar abu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą