Kada kelius užpusto,
Vis galima valyti sniegą
Ir kelias baltas –
Toks lygus ir gražus;
Nakties žibintai
Niekad neužmiega,
Jei šviesą uždega
Nemiegantis žmogus.
Keliai ir žmonės
Bėga, bėga , bėga
Ir šviesos seka
Nuo pradžių pradžios...
Kai po mašinų ratais
Vėžės tyliai miega,
O iš viršaus tik sniegas,-
Lyg ant siaurų pečių
Nutūpęs miegas,-
Toli tas laikas nevažiuos...
Oi, vienąkart sustos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą