Yra kilnūs tikslai,
Kuriais dar tiki žmonija,
Ir eina atvirai,-
Tarsi į paskutinį mūšį,
Kada gėris – ramstis.
Kokia prasmė pakelti
Vėliavą ir ją nuleisti,
Tik dėl garbės ir sąmokslo,
Kad kitą žmogų žemintum?
Didingas žodis atveria
Plačius kelius,
Kitiems žodį ištarti,
Tada jie liejasi daina
Ir leidžia širdžiai atsiverti.
Oi, niekada dar neskambėjo
Įtūžio styga taip įtempta,
Kad trūkusi galėtų
Kitą net nubloškusi
Ir akmeniu paversti.
Kalba ir žodis tam duoti,
Kad būtų visi išgirsti,
Visi įvertinti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą