Saulė padovanojo
Žemei savo sūnų,-
Jaunamartei kitaip nebūna,-
Iš meilės gimė
Šaltas vaikas,
Nors ir guvus,
Protingas, sveikas...
Dabar jis žemei
Irgi šviesą teikia,
Kai motina vis jį
Už rankos laiko...
Kai žemė tik pavargsta,
Labai nori miego,
Saulė pirmagimį palieka.
Nusagsto dangų žvaigždės,
Spingsi tarsi akys,-
Jų spiečių spiečiai
Sukasi ir lekia...
Aš stoviu naktimi apakusi,-
Viena nukrito -
Gal į delną, gal į akį...
Mėnulis – nulis?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą