Gyvenimo knyga -
Tai prigimtinė šventė;
Ją skaitome jau
Iš mamos akių,
Iš ten ir vaizdiniai atplaukia -
Tai šiluma ir meilė,-
Kaip iš dangaus delnų.
Tokia bus ateitis,
Kokią pirmą pamatė -
Mažą ir spalvotą raidę,
Kai suskaičiavo:
-Vienas, du...
Tada ir mamai
Nuovargis praeina,
Nes jos vaikelis
Mato jau už mus visus -
Ir senelius, ir tėvus,-
Jo žvilgsnis nusikels
Į tėviškės laukus...
Tenai - natūrali knyga,
Iš kurios ir laukia
Dideli darbai...
Mūsų - visų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą