Dar kartą priklaupiau
Penktadienį prie kryžiaus,-
Nuo jo dar kvepia
Medžio drožlėmis,
Purienomis ir viržiais...
Pavasaris arti arti,-
Paukštelių giesmės girdisi,
Prie inkilų atskrido
Jau savi, gal ir kiti,
Kurie sula ir mus pagirdys...
Ąsotis sklidinas tada,
Kai širdys meilės pilnos -
Saviems ir svetimiems,-
Kaip atpirkimo mirtys...
Tad palinkėkime visiems,
Saviems ir svetimiems,
Geresnio ryto,-
Kaip visų Penktadienio -
Maldos ir susimąstymo,
Gyvybei skirto...
MEILĖS.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą