Velykinės dovanėlės

Mažiausia šeimoje – lėlė,

Kurią visi taip myli

Ir lepina dažniau

Pyragais, saldumynais…

Buvo nepriteklius, –

Duonos riekė,

Kvepėjo ką tik sutrintais

Ruginiais miltais

Ar dūmo kvapu,

Šiluma namų –

Sunku atskirti.

Patys sėjo, kirto,

Kas jau išauginta,

Patys ir audė,

O kiekvienas siūlas –

Mano mintys,

Vyniodavau iš popieriaus lėles,

Surišdavau per liemenį,

O lėlę, padarytą iš sesers

Spalvotų siuvinio atraižų,

Saugojau, kiek tiktai galėjau,

Dabar guldyčiau ją šalia,

Oi, kaip mylėjau…

Ne veltui ši diena, –

Prisiminimai iš vaikystės,

Tarsi Kristus prisikėlė.