Kasmet
man įprastas
Rudens
šaltukas
Nubąla
beržas,
Numetęs
lapus,
Kai
atidengia liemenį,
Tampa
lyg bernužėlis
Nuostabus…
Kasmet
man įprastas
Pavasario
šaltukas,
Aptraukia
rytais balutes,
Kūdrų
pakraščius ledu,
Treška
ledukai žiemą,
Kada
po juo nuslūgsta
Geriamas
vanduo…
Pragręžia
beržo liemenį
Laša
sula –
Tai
medžio kraujas –
Ne
paprastas vanduo,
Pašąla
naktimis
Ir
sklidinas ąsotis
Pasipuošia
sidabru…
Myliu
pavasarį labiau,
Nes
man – ruduo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą