Nueitas kelias

Tiek metų tavęs nemačiau,

Sukūriau tiek baladžių,

O šviesos kelią išgrindžiau

Baltais žiedais prie akmenėlių,

Pavasarį pražydo sodai

Dar baltesniais žiedais,

Biro ant pečių ir veido,

Plaukus nubalino,

Nuklojo vėjas ne vieną takelį,

Kol ėjome abu

Į šviesos kelią…

Nėra čia jokio

Ir nereikalingo žodžio,

Lieka metų virsme

Tyli dar mūsų meilė,

Pažadinti akių upeliai,

Ritasi pasiekę žemę

Į šviesos kelią…

Kaip kvepia parugės –

Širdis apsąla,

Bus duonoje rūgštis ir patirtis,

Druska barstyta atkarpa

Nueito kelio.