Gyvenimiški klausimai

Dažnai susimąstau,

Dėl ko mes gimėme,

Ar tik dėl to,

Kad tęstume vien savo giminę,

Ar turim vieną liniją –

Į dangų, po žeme,

Po beržu, ąžuolu kieme…

Kiek daug ir kiek nedaug mums skirta,

Sulig medžių amžiumi,

O paskui – senatvė ar liga nukirto,

Prikaustytas prie lovos,

Lyg medis šaknimis į žemę

Stovi įsikirtęs, –

Aplenkia vėjas,

Tarsi buvę ir draugai,

Net artimieji,

Kurie savo vaikus turi

Ir savaip sėklas pasėja…

Kol esi jaunas,

Visiems – reikalingas,

Atrodo, nieko tau nestinga,

Kiek pakeli, keli, keli

Ir kitiems padedi dar keltis,

O kiek uždirbi,

Paslepi, išleidi,

Daraisi įrašus į amžiaus knygą,

Paveiksluose įprasmini,

Ant sienų kabini

Nutrūkusią ir neatlaikiusią

Sunkumų stygą…

Dėl ko? Kad prisimintų,

Gobšiu nepavadintų?..