Drugelis

Galiu mylėti iki proto netekties

Ir tuo pačiu – nekęsti

Už praleistas veltui dienas

Ilgesio verpetuose,

Oi, kokios ilgos ilgos

Ir bemiegės naktys…

Kai vieniši palieka,

Skrenda į liepsnas

Naktiniai ir drugeliai,

Praranda sparnelius – savo spalvas

Ir krenta į bedugnę žemės amžiams…

Koks dydis noras – kilti,

Apkabinti saulę, –

Iš tenai – šilumą,

Vėjelio dvelksmas,

Meilė.