Alialiuja

Po daugel metų

Iš klajonių – per kančias,

Pažeminimo ir nuoskaudų,

Susivokiame ir kylame,

O mūsų kryžių neša jau kiti,

Sunkia dalia dalindamiesi…

Prikala žodžiais,

Perduria ir kepenis kitu ginklu,

Žaizda ir ant galvos

Nuo aštrių spyglių,

Marškonis užtiestas –

Visas iškruvintas,

Garuoja, ugny svyla.

Tada ir pagalvoji,

Kaip susijungia sielos kančios

Su kūno sopuliais

Prikaltam prie kryžiaus...

Nusiprausiu rasa

Ir sėduosi prie knygos,

Ką šiandieną jaučiau,

Suprasite skaitydami.