Ne
visada save matai,
Kartais
žiūrėti norisi,
Kaip
veidrodyje dar atrodai,
Kokie
nukarę auskarai
Ar
gintaro karoliai…
Lūpas
ir antakius kiek padažai –
Visai
kitaip net sau atrodai,
Nusišypsojai,
„ačiū’’ pasakei,
Nušvito
veidrodėlio fonas…
Ačiū,
kad tu mane pagražinai,
Skarelę
užrišai – lūpos raudonos,
Turbūt
tokia karšta širdis atrodo
Ir
žiūrintiems iš kito šono…
Oi,
veidrodėli, pasisuk,
Tu
šiandien – toks malonus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą