Einu
į pasimatymą su berželiu, –
Kokia
graži žalia pieva
Prie
kojų tįsta…
Išgrįstas
takas pilku akmeniu,
Samana
pabarstyta,
Smėlis
į kalnelį veda,
O
tenai – karklas,
Gyvybė
medis žydi…
Melodiją
vaikystės išgirstu,
Koja
paslysta:
„
...pakalnėj vanduo liūliavo...’’
Ir
ašara ištrykšta.
Oi,
tie pasimatymai – svajonės vakarais,
Išaušusi
diena – darbai,
Pamiršti,
ko troškai,
Visos
glamonės – nesibaigiantys sapnai,
Kažkur
nuklydusi jaunystė…
Pasiramstau
dviem lazdomis,
Surastomis
pakeliui,
Jos
sausos – lūžta,
Lipu
į kalną ir alsuoju,
Siūbuoja
iš paskos beržai,
Viršūnėmis
pamoja…
Sugrįžčiau,
kur statūs kalnai,
Užlipčiau
į rytojų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą