Atvelykis

Per didžiąsias šventes

Į gimtinę sugrįžtu,

Klaupiuosi Anykščių bažnyčioje,

Kai varpų gaudesį tik išgirstu,

Prisimenu išėjusius…

Per Atvelykį ar Kalėdos

Atgimstu naujai,

Aukštaitiškai pasikalbu, –

Tokia jau artima tarmė,

Su mamos pienu geriama,

Kol ašara pavirsta,

Kaip Anykšta į Šventąją,

Nejučia ištrykšta…

Lopšinę ošia žydintys klevai, –

Galva net nuo kvapų apsvaigsta,

Bitelių dūzgesy girdžiu

Suklykiant vaiką,

Kuris atėjo į gyvenimą

Dangaus palaimintas –

Gyventi,

Kalbėti ta kalba,

Ką įkvėpė pavasaris...