Pavasarinis liūdesys

Dieve mano,

Taip vis atsidusdavo mama,

Dar ne taip baisu

Pasaulyje gyventi,

Vis užklumpa ir mane

Pavasarinis liūdesys;

Skverbiasi į širdį,

Kada ievos sprogsta,

Kol kvapnaus lapelio,

Žiedų puokštės nematyti…

Saule mano,

Tu visiems maloni,

Kai švieti

Ir pro debesėlį margą

Žemę pasieki...

Dar šviesu gyventi,

Tik aplanko liūdesys,

Kai toks ilgas vakaras

Ir tamsi naktis…

Žvaigžde mano, –

Tūkstančiai jų – danguje,

Kaip žinoti,

Kuri mano,

Ką ji lemia,

Kai aušra nušvinta po nakties…

Sese mano,

Balta pakalnutė,

Tu žydi prieš Jonines,

O paparčio žiedo

Per gyvenimą ieškojau...

Kur jis,

Pasakyk?