Kiekvieną traukia į gimtinę,
Gandras
skrenda,
Bėga
ir griežlė,
Pavasaris
takus pramynė,
Pabarstė
gėlėmis,
O
žemė, žalumą pamilusi,
Berželio
šaką nusvarino
Iki
pat savo veido,
Kur
kalasi žolė.
Sapnuojasi
troba pasvirusi,
O
kelias – ilgas ilgas,
Kaip
vienas ilgesys,
Takus
užžėlė aukštos smilgos,
Į
kupstus susiraizgė,
Pro
jas prabristi negali, –
Toli
tėvų kapai,
Retai
lankyti giminės,
Nutrūksta
pamažu
Kraujo
ryšys…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą