2019 m. balandžio 9 d., antradienis

Mano gyvenimo vaizdeliai




Pavasario darbai


Paukščiai sugrįžta į savo lizdus – po vieną ar abu drauge...Kai vieno nebėra, renkasi vėl porą – gyvenimas tęsiasi. Nebėra lizdo, krauna ar suka kitą – tokia gamtos logika. Nebėra atminties – nėra ir rytdienos.
Skrenda mintys į tėviškę, matau, kaip šiandien būtų, tėvelį, besiruošiantį sodą genėti, kaip išgyveno rudenį žiemai aprišti medeliai, kokia senųjų žievė…
Pasikasa iš kalnelio rausvo molio, nors plytas iš jo lipdyk, o dar geriau – puodus žiesk. Juk ir Adomą iš molio nulipdė , įkurdino su Ieva rojaus sode. Molis lipnus pasidaro, kai minkai ir šlakstai upelio vandeniu, vėl minkai – šildai savo delnais...Senas dreves užlipdo, vėl glosto sužeistą vietą, kol pradeda blizgėti, tada ir samana neprilimpa.
Iš palėpės ištraukia deguto medinę statinaitę – pats virdavo, tepdavo ratų stebules, kad ilgiau laikytųsi, negirgždėtų ir į bažnyčią važiuojant – iškart visi suprastų, kad prastas šeimininkas girgždėdamas važiuoja šventą dieną. O grįžęs teps nereikalingus sode ūglius, pro degutą neprasikals.Todėl ir dabar sakome: „ Šaukštas deguto visą statinę medaus pagadina’’…
Trečias veiksmas – geltonas tepaliukas iš vaško. Bičių neturėjo, bet kaimynas atnešdavo korių, prigramdęs ir pikio mažą buteliuką. Tėtis iš jų ruošdavo sodui vaistus – viskas sodui tinka, kas gera gamtoje. Kvepėjo visa molinė troba, tiek daug metų praėjo, o to kvapo nepamiršau...Uostau miške gėles, glostau jas akimis ir atrodo, kad stoviu seniai nugriautoje troboje, išrauto ir sulyginto su žeme sodo viduryje... O tėtis – šalia, tepa šakelių vietas, kurias nukirpo naujam skiepui, geltonu tepalu, gražiai pirštu prispaudžia – menas ir darbas. Bitės vėl suka ratu, dūzgena, kad būtų pilni koriai…
Dabar miškas – mano sodas. Randu pavasarį pražydusias ir išaugusias iš grūdo obelis, mažas dygstančias, bet neliečiu, nenešu namo, kaip darydavo tėtis – nėra sodo, pasigėriu žiedais, skraidančiomis bitėmis, o rudenį rūgščiais obuoliais, kurie krenta ir nugula po obelimis atminčiai.

Ona Baliukienė


Komentarų nėra: