Sukaktys

Vilniaus Anykštėnų sambūriui skiriu

Prie įspūdingų vietų –

Upių, ežerų –

Madinga burti žmones,

Kad pažiūrėtų iš aukščiau,

Nuo apžvalgos aikštelių, –

Iš ten atsiveria gamta

Ir paukščiai arčiau skrenda,

Linguoja vėjas pušeles,

Lyg paežerių nendres.

Gyvename tik vieną kartą,

Betgi ne sykį praregime,

Kokia graži mūs Lietuva,

Karus iškentusi, –

Kirtimai ne tik miškuose,

Kiekvieną kartą mūsų kirto,

Kerta, retina, išbarsto,

Kardu arba kirviu,

Visokiais būdais kerta…

Lyja lietus pavasarį –

Tai dangaus dovana,

Iš naujo visi augame,

Sugrįžtame į bokštelius

Ir nuo kalnelių apsižvalgome,

Tolumoje – giria,

Žalia, geltonais apvadais,

Viršum raudona saulė dega,

Viskas, kas buvo sena – nauja,

Atsigauna.