Nesprauskim
žodžio
Nė į
jokius rėmus,
Te
būna laisvas,
Skrendantis
aukštai,
Turiu
ir savo tarmę,
Kuri
gražiai atsiskleidžia,
Tada
tik ją girdi,
Kada
skaitai.
Susitinki
kaimyną,
Keliu
einantį,
Jam „
labas’’ pasakai,
Atsisuka
išgirdęs,
Nusišypso:
Nes
kalba abu anykštėnai,
Neperkantys
žodžių,
Paleidžiantys
į dangų
Ankstyvais
rytais
Laisvai.
Nekeiskim
savo žodžio,
Neparduokime,
Išliksi
ir tu toks,
Koks
ir gimei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą