Į Žemės puotą

Kur beldžiamės į svetimas duris,

Jeigu esi praeivis,

Ir nebus atidaryta,

Tik mylimoms akims

Viskas veltui atiduodama.

Kai sienos dažomos baltai,

Žalsvai, rausvai,

Švelnioms spalvoms

Kartais ir mėlynos pritinka,

Glostau…

Dangaus mėlynė – tai žibutė,

Šilagėlė pūkuota,

Jų neskinu glėbiais,

Pasaugau žemės puotai,

Vakaras užmigdo,

Pagirdo jas rasa,

Rytas atmerkia pasigėrėti saulei,

Žydėti ir nevilčiai nepasiduoti, –

Žemė – kiaušinis,

Visada raštuota,

Bėgame į puotą.