Augimas

Man medžiai primena draugus,

Kurie niekada nieko neišduoda,

O pasakoje drebulėlė nekalta,

Kad ją iš pykčio plakė dėdės…

Man gėlės primena vaikus,

Kuriais ir žavimės,

Ir viską atiduodame,

Ką skynėme per pirmąjį

Savo žydėjimą

Iki rudens šalnų ir kieto gruodo…

Man pirmas daigas primena

Nepatiklius žingsnius,

Kai praveri duris , o ten –

Pasaulis vis kitoks kas dieną,

Paauga, surambėja stiebas…

Man smilga primena jausmus,

Lenkiesi ir plaikstaisi vėjui,

Kas tave bara, nežinai, už ką,

Oi, kaip ilgam pažeidžia sielą…