Ašarų šypsena

Kas vakarą – po ašarą,

Kad jas nudžiūtų naktį,

Saulėje spindėtų ryto rasose,

Primintų dienos sapną,

Kai bėgu pas tave…

Kad mane apkabintum

Ir šį vakarą, –

Rankos skirtos ašarai nubraukti,

Ant pečių užmesti švarkui,

Kai einam lietuje…

Mes einame siauru taku

Per rugių lauką,

Šiurena vėjas geltas varpas,

Sutrintas grūdas spurda delnuose, –

Jam reikalinga laisvė,

Metų skalsa…

Kasdien po ašarą – tai mano

Tavo šypsena,

Tegu negęsta laužas,

Žiba šviesa.