2019 m. balandžio 26 d., penktadienis

Ašarų šypsena




Kas vakarą – po ašarą,
Kad jas nudžiūtų naktį,
Saulėje spindėtų ryto rasose,
Primintų dienos sapną,
Kai bėgu pas tave…
Kad mane apkabintum
Ir šį vakarą, –
Rankos skirtos ašarai nubraukti,
Ant pečių užmesti švarkui,
Kai einam lietuje…
Mes einame siauru taku
Per rugių lauką,
Šiurena vėjas geltas varpas,
Sutrintas grūdas spurda delnuose, –
Jam reikalinga laisvė,
Metų skalsa…
Kasdien po ašarą – tai mano
Tavo šypsena,
Tegu negęsta laužas,
Žiba šviesa.



Komentarų nėra: