2019 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis

Patirties lakštai




Gyvenimas – tik vienas,
O kiek jame kelių,
Perbristų upelių
Ir klaidžių miškų…
Dėkoju dangui
Ir už vieną dieną,
Motinai ir tėvui,
Kad sekė pasakas,
Mokyklai – mokytojams,
Kad į rankas paėmiau knygą
Ir šitiek sužinojau paslapčių,
Tenai – daugybė
Svetimų gyvenimų
Iš įvairių šalių
Ir papročių.
Svaigsta galva nuo įspūdžių,
Patirtų kelionėse,
O grįžus sėdu vėl prie stalo,
Prie artimųjų,
Jų darbų ir netekčių…
Iš jų ir mokausi,
Su jais džiaugiuosi
Ir su jais verkiu.



Komentarų nėra: