Gerumo paukščiai

Paukštis, žiūrėdamas į lizdą, laukia,

Kada pradės krebždėti jo vaikai,

Kaip kalsis, patys les

Ir kils į aukštį

Su kitais.

Rašau apie visus,

Iš jų gerumo laukiu,

Kuriems skiriu žodžius,

Kyla į aukštį

Drauge su manimi,

Vis laukiau,

Visą amžių laukiau,

Kada skaitysiu juos savo balsu,

Jie suskambės srove upelio,

Paukščiu, berželyje –

Žaliu lapu…

Sode pražydo vėl balti žiedeliai –

Tai atsakas,

Kad pildosi ir tai,

Kuo vis tikiu –

Geru žodžiu.