Ašara

Diena prabėgo ir apsižvalgai,

Kiek nepadaryta liko, –

Neaplankiau kaimynės,

Nepasakiau „ labas’’ sutikusi,

Mąsčiau apie save,

Apie savo šeimą,

Kaip kam išeina…

Išėjau į kiemą,

Važiavau, ėjau gatve,

Paskui – į bažnyčią,

O ten vienu viena

Ir prieš altorių priklaupiau.

Oi, gal nusikaltau ir mintimis,

Nes ir varpas tylėjo,

Vargonų vamzdžiai nevirpėjo,

Tik degė aukų žvakės,

Akyse mirgėjo…

Pabučiavau išeidama

Ir Kristaus kojas,

Tik taip ir Dievo Motina

Raudojo.