Ugnies pliūpsnis

„Paryžiaus Katedrą’’

Skaičiau jauna

Ir liejau ašaras,

Kad meilė gimsta,

Vėl prarandama, –

Kaip daugelyje pasakų,

Jas atkartojančių kūrėjų…

Ištikimiausias – varpininkas,

Skambinęs varpais

Ir paskutinę dieną,

Kai sudega lauže

Tiek daug kentėję

Ir beprotiškai mylėję

Lieka nekalti…

Tiek daug aistrų –

Netgi dabar sunku suprasti,

Ką pasakyti tuo rašytojas norėjo,

Kokia ši nuodėmė saldi

Jaunos mergaitės,

Kurią nusinešė per amžius

Karštas vėjas

Iki manęs ir per tave,

Lyg ugnį Prometėjo…

„ Sudega turtai – ne jausmai’’, –

Varpai tada skambėjo.