Atminties žiedeliai

Kol žmogus žmogui – geras draugas,

Nepamiršta datų:

Gimtadieniai ir šventės

Atrodo, buvo vakar,

Prisikelia iš mažo grūdo

Netgi neužmirštuolė,

Kažkada sėta ant kapo…

Neužmirštuolė dygsta

Ant pliko dirvono,

Kai nušienauja, vėl pasėja

Rudeninę žolę,

O joje – žiedeliai,

Dangaus fonas…

Jūsų atmintis – gyva,

Tartum melsva neužmirštuole, –

Mylit žmones.