Lemtys

Žibutėmis šiandieną pasipuošiu, –

Jų – tiek šile,

Visos pakrūmės mėlynuoja,

Matau ir dangų

Tavo akyse,

Jos šnabžda, juokiasi,

Kviečia pas save,

Krentu į glėbį negalvodama –

Dabar ar niekada…

Nevaržomi jausmai pulsuoja

Kiekvienoje ląstelėje,

Per petį permesta

Žila kasa,

Pražystu žibute.

Dvi baltos gulbės plaukia,

Ežere prie kojų teliūškuoja,

Sugrįžo poroje…

Kas lemia ir vienatvę

Gamtoje?