Vieno kiemo vaikai

Susitinka kiemo vaikiai

Po penkiasdešimt metų,

Pražilę smilkiniai,

Nors dargi neseni laikai...

Susėda kavinukėje prie stalo,

Pakelia alaus bokalą

Ir vėl susipažįsta,

Tarsi ir naujai,

Nedrąsiai klausia:

- Kur tavo vaikai?

- Toli toli išskridę,

Kur sklando sakalai,

Ar nežinai?

Dabar visiems dar aišku,

Kas bus po dešimties,

Nebežinai...

Tuštėja mūsų inkilai.