Kiškio kopūstai

Kol medžių lapai

Žiedų neužstoja,

Marguoja kilimai

Nuo įvairių spalvų,

Mėlynus pakeitė balti,

Kai kur dar žydi ir žibutės,

Geltonų plukių puokštės

Puošia priesmėlį.

Kiškio kopūstai giriasi,

Kad jų žiedeliai,

Nors visai maži,

Bet žydi ir ant kelmo,

Net ant akmens užsilipa,

Visus nori matyti

Ir patys pasirodyti...

Paukščiai jiems pritaria:

Oi, kokie gražūs

Šie žiedai balti!

Tegu pažįsta juos vaikai maži.