Paskambinkime
ir palieskim
Baltus
– juodus klavišus...
Taip
norisi, kad mus vaikai
Net
ir vaikaičiai sektų,
Klausytume
paukščių balsų,
Skambėtų
muzika
Prie
žvakių vakarais,
Kad
niekada neužpustytų vėjas tako,
Sugrįžtų
nuostabūs paveikslai,
Kurie
ant sienų kabo...
Kiekvienas,
nors po žodį, skirtų
Savo
močiutei, mamai,
Kaip
šiandien, vakar
Ir
anais laikais...
Nukrito
baltas žiedas
Ir
dabar ant tavo tako,
Pakelsime
ir būsime laimingos
Su
sielai girdimais garsais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą