Perlai

Mūsų dienos – karolių vėrinys,

Po vieną perlą prideda

Ir mūsų atminty išlieka

Pats gražiausias...

Baltas sniegas,

Balta ieva pavasarį,

Mėnulio balkšvas veidas

Debesų būry

Tarp žvaigždžių spiečiaus,

Ten žiūrime ir klausiame

Savo žvaigždės – lemties,

Kas gera,

O kita kažkur jau krenta...

Vasarą paukščiai išperi,

Susiranda draugą,

Vaikučiai kiek paauga

Ir skuba į mokyklą jau visas būrys, –

Ruduo – dar vienas

Mūsų amžiaus perlas...

Žiema ilga

Paskęsta pusnyse,

Varvekliai, lyg skambučiai,

Pastogėse skamba...

Pravėriau lobių skrynią,

Parinkau tik tau –

Patį gražiausią.