Nesenstame

Nesensta senos obelys,

Tik samanų daugiau,

Rūgštesni tampa obuoliai,

Pavasarį pražysta –

Balta balta balta...

Net lūžta šakos rudenį,

Žemė dunksi,

Kai raudonskruosčiai krenta.

Tokia tikrovė

Ir dangaus valia,

Kad gyveni, kol skirta,

Privalai gražiai gyventi.