Mes –
už ekrano,
Nematome
vieni kitų,
Galiu
šypsotis,
Tavo
sielą gydau,
Kai
verkiu...
Nušluostau
dulkes,
Kad
save geriau matyčiau,
Nelabai
gerai,
Nes
pamatau ir tavo
Apšepusį
veidą...
Įrėmina
kažkas ir pasikeičiame,
Iš
kūjagalvio išsirita varlė,
Užsideda
karūną,
Ir
plykst jau ekrane –
Gražiausia
karalaitė,
Mūsų
laikų deivė,
Prie
šono – karalaitis...
Prisiglaudė
prie peties vaikas
Ir
vienu žodžiu nurengė:
„Pamaivos.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą