Laukinė
obelis pražydo –
Balta
galva, balta skara,
Pirmosios
meilės įžadai,
Tikėdama
tik ja...
Kiek
skiepijo ir persodino,
Pritiko
vien šita spalva...
Daug
obelų sode
Ir
visos tiki pasaka balta,
Kad
atjos karalaitis,
Pasodins
ant balto žirgo,
Aprengs
balta vestuvine suknia,
Sumainys
aukso žiedus,
Vaikus
sodins po metų
Už
baltai puošto stalo,
Įskiepys
ir jiems meilę širdyje,
Žiūrės
vis į kaštono žvakę,
Nebus
žiemos audrų
Dangaus
delne...
Deja,
deja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą