Visai
ne gėda
Ant
akmenėlio atsisėdus
Iš
džiaugsmo verkti...
Pažiūriu
į dangų
Ir iš
jo byra
Žiedlapių
lietus...
Gal
ašara?
Šiandieną
– saulė,
O ryt
– audra,
Nupraus
iš atminties
Tamsiausias
dulkes,
Vėl
giedrysis dangus,
Žibės
rasa...
Kas
širdyje, tas akyse, –
Atsiveria
pasaulis
Ir
man, ir tau,
Kada
esi šalia...
Parėjau,
matai mane?
Užmiega
vakaras
Ant
kelių
Su
varnėno giesmele.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą