2017 m. gegužės 20 d., šeštadienis

Tyli kalba



Nuo pat mažens išmokau
Užsičiaupt prieš vėją,
Susigyventi su savo skausmu,
Nešaukiant, labai tyliai,
Pakalbėti ir su tavimi
Savo balsu...
Išmokau iš beržų suprasti
Žemės kalbą,
Savo vaikus jie mokė
Dygti kalneliuose ant smėlio,
Ant apleistų
Plokščių namų stogų,
Iš po kitų medžių šaknų...
Auga palinkę, pasirėmę,
Dar savo lapija užstoja
Mažytį paukštį inkile
Nuo karštos saulės
Ir plėšrių audrų...
Tyli kalba būna garsesnė
Už tūkstantį garsų.




Komentarų nėra: