Kiemo
medžiai – mano broliai,
Kaip
juos bevadinčiau,
Jie –
pavėsis
Ir
nuo vėjų
Gali
man apginti...
Baltas
beržas – tai bernelis,
Kuriuo
taip tikėjau,
Jo
šakelę, svyruonėlę,
Visada
mylėjau...
Klevo
nosį bukanosio
Buvau
užsidėjusi,
Jis
ir vėl gerai prilipo,
Parodęs
man nosį...
Ievos
kvapas taip svaigina,
Kaip
tada Adomą,
Nešu
obuolių priskynusi
Visą
pintą…
Tau
juos atiduodu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą