2017 m. gegužės 15 d., pirmadienis

Mūsų bendri namai



Prie savo inkilo
Varnėnai skrenda,
Bet ne su tuščiu snapu, –
Neša vaikams suradę
Net menkiausią kirminą,
Nebečiulba rytais,
Tik nugena pilką varną
Kuo toliau nuo savo namų
Ne tiek jėga,
Kiek dideliu triukšmu...
Jam padeda kaimynai, –
Bendra jų giminė, –
Visi pulku atskrido
Iš tolimų kraštų,
Išvarę įsibrovėlį žvirblį,
Pradžiugina pavasarį ir mus,
Išskris jau rudenėjant
Ir vėl sugrįš, jei bus jauku...
Priglaudžiu ir savo delną
Prie medžio su inkilėliu,
Bet nebara varnėnas,
Mažų paukštelių prašymą
Tik išgirstu:
– Neliesk mano namų.







Komentarų nėra: