Pusryčiai

Visi turėtų pusryčiauti namuose,

Su sava šeima,

Prie bendro stalo,

Garuojantis saldžios arbatos aromatas,

Maldos, ramybės žodžiai,

Kam nepakyla net ranka,

Tam artimo globa senatvėje,

Nors šviesioje palatoje.

Mačiau ir gatvėje nakvojantį

Po daugiaaukščio balkonu,

Suskaudo net krūtinėje.

Mačiau paralyžiuotus senukas –

Vieną, vežimėlyje po pusryčių

Atvežtą į lauką,

Kad įkvėptų gryno oro,

Kitą, nekalbantį nė žodžio.

Randu ir ieškančių skelbimus,

Namo negrįžtančių senolių.

„Koks jų laukia likimas?“–

Netyčia pagalvoji...

Visi mes esame nuo Dievo

Seserys ir broliai.