2017 m. gegužės 4 d., ketvirtadienis

Nespėjome




Praeity – karo degėsiai,
Molinė troba,
Dengta nendrių stabarais,
Kada sutrūnijo,
Užkaišiojo tėvas skylės
Jau ruginiu pėdu;
Skalsūs duonos trupiniai
Ir kryželis kepale
Laikinai tik pažymėtas...
Pasodintas sodas,
Į laukines obelis
Skiepai įsodinti,
Tarsi užstalėje vaikai,
Tabaluoja kojomis,
Paskui nubėga...
Graužė kiškiai
Jaunučius ūglius,
Bet sunaikinti nesugebėjo,
Žydi vienos paliktos pavasariais,
Rudenį numeta obuolius,
Jų surinkti nenubėgu...
Gyveni ir stengiesi
Palikti atmintį vaikams,
Ką tėvai turėjo,
O laikas keliu,
Kaip ėjo, taip nuėjo...
Nieko jis nepagailėjo,
Oi, niekas nuo jo
Tvorų neužsitvėrė,
Vis kažko nespėja...
Pasiliks po mūsų
Vienas kryžius smėlyje
Ir seniai ataušusios pėdos,
Kuriomis net ašara nebe nubėga.





Komentarų nėra: