Matau
pasaulį vaiko akimis,
Randu
pavasarį paparčio žiedą,
O
pakalnutę uosdama jaučiu,
Kaip
sklendžia laimė žemėje, –
Žiedlapių
prisnigtos ten pėdos
Iki
dangaus nubėga,
Kur
debesų akiduobės saulėtos...
Nuvesiu
ten vaikaičius,
Tegu
ežero bangelėse
Baltaisiais
kamuoliukais pasimėto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą