Obels glėbyje

Pavasario sulaukęs

Dygsta obels grūdas,

Gležnutis pirmas lapas,

Prisimerkęs saulės spinduly...

Pirma šakelė – vėjo lankstoma,

Pražysta pirmas žiedas,

Kai užauga pumpurai balti...

Net žiedlapiai gražuoliai skanūs

Ir kvepia obuoliu,

Kramtai, jauti rūgštelę

Su medunešio saldžiu kvapu...

Pasensta obelis,

Vėjas nulaužia ir ne vieną šaką,

Kai per daug obuolių,

Jos vietoje ir inkilas atsiranda,

Varnėnui, kitų paukščių giminei –

Tikros pavasario vestuvės,

Atsidėkoja jai čiulbėdami

Keliais balsais,

Bitelės – dūzgimu.